Šešių tautų, šešių konfesijų, šešių turgaus aikščių miestas, įsikūręs pačiame Lietuvos viduryje, agurkų sostinė.
Būtent čia prieš kelis amžius gyveno didžiausia škotų bendruomenė Baltijos jūros regione. Kėdainius lengva pasiekti iš įvairiausių mūsų šalies kampelių. Kėdainiai – tai ne tik kelių, bet ir kultūrų kryžkelė. Miestą ir savo gyvenimus jame kūrė įvairiausių tautų ir tikėjimų žmonės. Jų pėdsakus dar ir šiandien galima išvysti išraiškinguose senamiesčio fasaduose. Kėdainių kraštas yra idiliška vieta smalsiam keliautojui – įdomių kampelių čia tikrai nestinga.
TOP 10 objektų kuriuos verta aplankyti:
Mikalojaus Daukšos ąžuolas
Tai seniausias Kėdainių miesto ąžuolas (apimtis – 5,4 m, skersmuo – 1,70 m, aukštis – 23 m). Pasakojama, kad jį pasodino Mikalojus Daukša, lietuvių raštijos pradininkas, gimęs netoli Kėdainių, Babėnuose.
Kėdainių senamiestis
Tai valstybės saugomas urbanistikos paminklas, vienas iš septynių Lietuvoje. Senamiestyje išlikę nemažai vertingų gotikos, renesanso, baroko ir klasicizmo stiliaus pastatų, keturios XV–XVII a. prekybos aikštės, 29 istorinių gatvių tinklas.
Evangelikų reformatų bažnyčia ir Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus
Renesanso stiliaus evangelikų reformatų bažnyčią 1631 m. pradėjo statyti Kristupas II Radvila, o užbaigė jo sūnus Jonušas XI Radvila 1652 m. Joje išlikusi renesanso formų ąžuolinė sakykla, gausiai ornamentuota sudėtingais drožiniais, šoninėse nišose ąžuolo plokštės ir įspūdingas sietynas.
UNESCO paveldas – kryždirbystė
2008 m. UNESCO komisija Lietuvos kryždirbystę ir kryžių simboliką įtraukė į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijoje saugoma žymiausio lietuvių dievdirbio Vinco Svirskio 20 kryžių.
Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo gimtinė
Poetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas (1911–2004) gimė Kėdainių rajone, Šeteniuose, kukliame Kunatų dvare vaizdingame Nevėžio slėnyje 1911 m. birželio 30 d. Netoliese esančioje Šventybrasčio bažnyčioje jis buvo pakrikštytas.
Rotušė
Buvusi Kėdainių rotušė 1651–1654 m. perstatyta iš dviejų aukšto mūro. Ji buvo L raidės formos, turėjo bokštą su laikrodžiu. Rūsyje buvo įrengtas kalėjimas ir patalpa miesto budeliui, pirmajame aukšte buvo laikomi ilgio ir saiko matai, antrajame aukšte – magistrato ir teismo salė.
Minaretas
Dabartinis Kėdainių miesto parkas – tai buvusi Kėdainių dvaro sodyba. Dar XIX a. Čapskiai čia pastatė rūmus, užveisė parką. XIX a. II p. valdų šeimininku tapo rusų armijos generolas, grafas Eduardas Totlebenas.
Sakralinis-istorinis kompleksas Paberžėje
Paberžė ilgą laiką garsėjo kaip piligrimystės vieta, mat čia kunigavo vienuolis kapucinas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Jo dėka mažas kaimelis tapo traukos centru – pasiklausyti pamokslų, pasikalbėti apie gyvenimą atvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos.
Skinderiškio Kęstučio Kaltenio dendrologinis parkas
Lietuvos viduryje, Žemaičių aukštumos ir Vidurio lygumos sandūroje, prie Šušvės vingių, žaliuoja Skinderiškio dendroparkas. Užima 125 ha teritoriją, suskirstytas pagal geografines augalų kilmės zonas.
Lietuvos geografinis vidurys ir lietuviškasis Stounhendžas
1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š. Pl. ir 23°54’r. ilg.).
